Kvėpuojantis kvėpavimas yra bendras terminas, vartojamas apibūdinti fiziologinius negalėjimo normaliai kvėpuoti padarinius. Tai gali atrodyti, kad jūs stengiatės dėl oro ir galite jaustis susirūpinęs ir pavargęs. Tai gali laikinai atsirasti dėl fizinio krūvio ar nerimo arba dėl rimtesnės medicininės problemos.
Nors varginantis kvėpavimas dažnai vartojamas pakaitomis su dusuliu (dusuliu), pastarasis apibūdina dusulio ar uždusimo pojūtį. Tuo pačiu metu galite kvėpuoti ir dusuliu, arba galite patirti juos atskirai.
Įkvėpusiam kvėpavimui būdingos jo fizinės savybės, tokios kaip niurzgėjimas ir papildomų raumenų naudojimas kvėpavimui. Kartais galite išgirsti sunkų kvėpavimą, vadinamą padidėjusiu kvėpavimo darbu ar sunkiu kvėpavimu.
„Maridav“ / „iStock“ / „Getty Images“
Simptomai
Kvėpuojantis kvėpavimas nėra oficialus medicininis terminas, tačiau jam gali būti būdingi keli simptomai:
- Hiperpnėja: dar vienas žodis, reiškiantis sunkų, nenormalų kvėpavimą, hiperpnėja gali atsirasti su dusuliu arba be jo.
- Tachipnėja: tai greitas, paviršutiniškas kvėpavimas su padidėjusiu kvėpavimo dažniu.
- Stridoras: Šis labai savitas, aukšto lygio triukšmas kyla, kai kliudomi viršutiniai kvėpavimo takai.
- Tarpšonkauliniai atitraukimai: tai kvėpavimo sutrikimo simptomas. Vizualiai galite pamatyti, kaip oda su kiekvienu įkvėpimu įsitraukia ir išsišakoja tarp šonkaulių - kuo ryškesnis, tuo sunkesnis kvėpavimo sutrikimas.
- Nosies išsiplėtimas: tai dar vienas sunkumo kvėpuoti požymis, kai nosies landos plečiasi ir plinta kiekvienu kvėpavimu. Tai gali būti vaikų kvėpavimo sutrikimo požymis.
- Grūmimas: gali būti girdimas iškvėpus (iškvėpus), kai žmogus sunkiai dirba kvėpuodamas. A
Kiti sunkūs kvėpavimo simptomai gali būti švokštimas, cianozė (mėlyna oda aplink burną, nosį ar pirštų galiukus), dusulys ar sunku gulėti.
Papildomi raumenys
Papildomų raumenų naudojimas kvėpavimui yra sunkaus kvėpavimo požymis. Papildomi raumenys padeda kvėpuoti, tačiau nėra pagrindiniai kvėpavimo raumenys. Kiti raumenys, išskyrus diafragmą ir tarpšonkaulinius raumenis, tokie kaip sternocleidomastoidiniai, stuburo ir kaklo raumenys, yra papildomi kvėpavimo raumenys.
Priežastys
Prakaituotas kvėpavimas gali atsirasti dėl daugelio priežasčių, pradedant nerimu ir baigiant skubia medicinos pagalba. Tai gali nutikti paprasčiausiai todėl, kad fizinio krūvio metu pervargote save tiek, kad trūktų oro. Tai gali būti vienas, trumpas epizodas arba gali tęstis.
Kvėpuojantis kvėpavimas taip pat gali būti ūminės ar lėtinės kvėpavimo ar ne kvėpavimo sistemos būklės rezultatas. Nerimo sutrikimai, ypač panikos sutrikimas ir potrauminio streso sutrikimas (PTSS), taip pat gali sukelti sunkius kvėpavimo simptomus, kurie pasireiškia tokiu pačiu būdu.
Ūminių ir lėtinių būklių, kurios gali sukelti sunkų kvėpavimą, pavyzdžiai:
Ūminės būklėsAnafilaksija
Apsinuodijimas anglies monoksidu
Užspringimas ar uždusimas
Krūtinės ar kaklo trauma
Kryžius
Endokarditas
Širdies smūgis
Dideliame aukštyje
Beveik skęsta
Perikardo efuzija
Pleuros išsiskyrimas
Plaučių uždegimas
Pneumotoraksas
Plaučių trombozė
Sepsis
Sunki mažakraujystė
Kokliušas
Amiotrofinė šoninė sklerozė (ALS)
Astma
Stazinis širdies nepakankamumas
LOPL
Vainikinių arterijų liga
Cistinė fibrozė
Guillain-Barre sindromas
Plaučių vėžys
Myasthenia gravis
Plaučių edema
Plaučių sarkoidozė
Stabili krūtinės angina
Tuberkuliozė
Skilvelių nepakankamumas
Kada skambinti 911
Kreipkitės į neatidėliotiną medicinos pagalbą, jei patiriate sunkų kvėpavimą, nesusijusį su mankšta, kuris nenuslūgsta per kelias minutes.
Papildomi požymiai, rodantys, kad sunkus kvėpavimas yra medicinos pagalba, yra šie:
- Nesugebėjimas kalbėti
- Pasisemti oro
- Švokštimas
- Griūva
- Galvos svaigimas ar alpimas
- Gausus prakaitavimas
- Užteršta oda
- Mėlyna spalva (cianozė)
Diagnozė
Medicinos specialistas bandys nustatyti sunkių kvėpavimo priežasčių atlikdamas kelis diagnostinius tyrimus. Tai gali būti:
- Fizinis egzaminas: Fizinio egzamino metu medicinos specialistas klausys jūsų plaučių, skaičiuos jūsų kvėpavimą per minutę, stebės jūsų pulsą ir ieškos matomų fizinių simptomų, tokių kaip atitraukimas ar cianozė.
- Kraujo tyrimai: Kraujo tyrimai, pvz., Arterinio kraujo dujos, gali išmatuoti, kiek deguonies turite kraujyje, o bendras kraujo tyrimas (CBC) gali patikrinti anemiją.
- Vaizdo tyrimai: Gali būti atliekamas krūtinės ląstos rentgeno tyrimas, kompiuterinė tomografija (CT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Medicinos specialistas ištirs vaizdus ir ieškos sunkių kvėpavimo priežasčių, tokių kaip plaučių uždegimas, skysčiai ant plaučių, širdies problemos ar užsikimšimas.
- Plaučių funkcijos testai: Šie testai įvertina jūsų plaučių darbą vertinant plaučių srautą, plaučių dydį, plaučių tūrį ir tokias dujas kaip deguonis ir azoto oksidas kraujyje. Plaučių funkcijos tyrimų pavyzdžiai yra spirometrija, plaučių difuzijos pajėgumai arba frakciniai iškvepiami azoto oksido testai.
- Elektrokardiograma: taip pat žinomas kaip EKG ar EKG, tai yra neinvazinis tyrimas, įvertinantis širdies ligas ir problemas.
Tyrimų tipai, kuriuos nuspręs atlikti jūsų gydytojas, priklausys nuo jų išankstinių išvadų ir to, ką jie įtaria, kad yra sunkus kvėpavimas. Pavyzdžiui, įtarus širdies nepakankamumą ar širdies sutrikimą, gali prireikti atlikti elektrokardiogramą, echokardiogramą ir širdies streso testą.
Palyginimui, gydytojas gali skirti plaučių funkcijos tyrimus, šešių minučių ėjimo testą ir arterinio kraujo dujas, jei įtariama lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) diagnozė. Todėl kiekvienam pacientui atliekamų tyrimų tipai, skirti diagnozuoti varginančio kvėpavimo priežastis, skirsis.
Gydymas
Kvėpuojantis kvėpavimas gali atsirasti dėl daugelio priežasčių, kurių gydymas gali skirtis, atsižvelgiant į pagrindinę priežastį. Kvėpuojantis kvėpavimas taip pat gali reikalauti skubios medicininės intervencijos, net jei pagrindinė priežastis dar nėra žinoma. Pirminio medicininio gydymo pavyzdžiai:
- Trumpo veikimo beta agonistai (pvz., Albuterolis): jie greitai atpalaiduoja dusulį ir švokštimą, atpalaiduojant lygiuosius plaučių raumenis. Paprastai jie tiekiami per inhaliatorių arba purkštuvą.
- Epinefrino injekcija: tai naudojama skubios pagalbos atvejais gydant anafilaksiją (sunkią alerginę reakciją). Tai sumažina kvėpavimo takų patinimą, kartu stimuliuoja širdį ir padidina kraujospūdį.
- Didelės kortikosteroidų dozės: Šie vaistai greitai sumažina uždegimą, kuris gali pasireikšti tokiomis sąlygomis kaip astma ar LOPL, dėl ko kvėpavimo takai išbrinksta. Jie taip pat gali padėti sumažinti gleivių išskyras.
- Deguonies terapija: ji gali būti skiriama per veido kaukę ar nosies kaniulę, kad padėtų padidinti deguonies kiekį kraujyje.
- Intubacija su mechanine ventiliacija: tai procedūra, kai į kvėpavimo takus įstatomas vamzdelis, o kvėpavimo aparatas padeda kvėpuoti. Tai daroma, kai pacientas negali kvėpuoti pats arba išlaikyti atvirą kvėpavimo taką.
- Anksiolitiniai vaistai: nuo nerimo vartojami vaistai padeda gydyti su nerimu susijusius sutrikimus ir susijusius simptomus.
Tai tik keli sunkumo kvėpavimo gydymo pavyzdžiai. Dėl daugybės sąlygų, galinčių sukelti sunkų kvėpavimą, gydymas kiekvienam žmogui skirsis.
Žodis iš „Wellwell“
Kvėpuojantis kvėpavimas retai laikomas „normaliu“. Būtina kreiptis į gydytoją, jei sunkus kvėpavimas vyksta be aiškios priežasties. Jei galėtumėte tai priskirti esamai sveikatos būklei, apie epizodą vis tiek reikia pranešti savo medicinos komandai, kad prireikus būtų galima pakoreguoti bet kokį gydymą.
Nors sunkus fizinis krūvis gali pasireikšti sunkiu kvėpavimu, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar tai atsitinka esant lengvam ar vidutiniam fiziniam krūviui. Jei fizinis aktyvumas nutrūkus ir pailsėjus, sunkus kvėpavimas nepraeina, jį taip pat reikia ištirti.
Būtina kreiptis į skubią pagalbą, jei sunkus kvėpavimas vystosi savaime be fizinių priežasčių ir nepraeina per kelias minutes.