Vidutinė gyvenimo trukmė reiškia vidutinį metų, kuriuos tikimasi gyventi, skaičių. Tai gali paveikti to asmens šeima ir sveikatos istorija, genetika, aplinka, gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip dieta, ir net amžius bei lytis.
Gyvenimo trukmė taip pat gali reikšti vidutinį metų, kurį tikimasi pragyventi žmonių grupei ar konkrečiai populiacijai, skaičių. Nesvarbu, ar kalbama apie asmenį, ar apie grupę, dažniausiai tikėtina gyvenimo trukmė yra gyvenimo trukmė gimstant, tai yra amžius, kurį tikimasi išgyventi naujagimiui, atsižvelgiant į amžiui būdingą mirtingumą gimimo metu.
Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, 2017 m. Gimusio asmens gyvenimo trukmė gimus yra 78,6 metų. Tačiau, kaip minėta, gyvenimo trukmę gali paveikti tam tikri veiksniai. Vienas iš pavyzdžių yra paskirta lytis gimus. 2017 m. Gimusio kūdikio vidutinė gyvenimo trukmė gimus yra 76,1 metai, o naujagimės - 81,1 metų.
Gyvenimo trukmės pokyčiai
Gyvenimo trukmė gali pasikeisti. Mirtys jauname amžiuje daro vidutinę gyvenimo trukmę daug daugiau nei vyresnio amžiaus mirtys. Jaunų mirčių įtaka gyvenimo trukmei statistikoje.
Kiekvienais metais žmogus gyvena išgyvenęs daugybę galimų mirties priežasčių. Tai reiškia, kad gyvenimo trukmė iš tikrųjų gali ilgėti su amžiumi.
Pavyzdžiui, 2006 m. Žmogaus, gimusio 1942 m., Gyvenimo trukmė buvo maždaug 68 metai. Jei tas asmuo išgyventų iki 65 metų, jis galėjo tikėtis nugyventi dar 18,4 metų, o tai reiškia, kad jų gyvenimo trukmė nebebuvo tokia pati, kokia buvo jo gimimo metu - ji buvo 5,9 metų ilgesnė nei žmonių, gimusių 2006 m., - 83,4 metų.
Jei tas asmuo gyveno iki 75 metų, jo gyvenimo trukmė pailgėjo iki 86,8–9,3 metų ilgiau nei vidutiniškai 2006 m.
Mušti šansus
Visa pasaulio statistika galiausiai negali tiksliai numatyti, kiek laiko žmogus gyvens. Nors gyvenimo trukmę lemia daugybė veiksnių, kurių negalima pakeisti - vėlgi, lytis, rasė, genetika, - jie gali padaryti daugybę dalykų.
Ilgaamžiškumą gali paveikti sveikatos išsaugojimo priemonės, pavyzdžiui, valgyti maistingą maistą, palaikyti sveiką svorį, nerūkyti, išlikti fiziškai ir psichiškai aktyviam ir naudotis socialinėmis galimybėmis.
Kalbant apie alkoholio vartojimą, duomenys yra nevienodi. Akivaizdu, kad per didelis gėrimas neigiamai veikia sveikatą, tačiau saikingas gėrimas iš tikrųjų gali būti apsauginis.
Taip pat gali būti svarbus tam, kad būtų užtikrintas saugumas. Kaip pavyzdį galima paminėti saugos diržą automobilyje ar šalmą ir kitas saugos priemones sportuojant.