Tachipnėjos priežastys, simptomai ir diagnozė

Tachipnėja apibrėžiama kaip padidėjęs kvėpavimo dažnis arba paprasčiau tariant, greitesnis nei įprasta kvėpavimas. Normalus kvėpavimo dažnis gali skirtis priklausomai nuo amžiaus ir aktyvumo, tačiau poilsio metu suaugusiam žmogui jis paprastai būna nuo 12 iki 20 įkvėpimų per minutę.

Priešingai, terminas hiperpnėja reiškia greitą gilų kvėpavimą, o tachipnėja - greitą, paviršutinišką kvėpavimą. Pažvelkime į galimas tachipnėjos priežastis, taip pat į sveikatos sutrikimus, kuriais ji gali pasireikšti.

Simptomai

Tachipnėją gali lydėti dusulio pojūtis ir nesugebėjimas gauti pakankamai oro (dusulys), mėlynai nuspalvinti pirštai ir lūpos (cianozė) ir kvėpavimo būdu įsisiurbiantys krūtinės raumenys (atsitraukiantys).

Tachipnėja taip pat gali pasireikšti be jokių akivaizdžių simptomų, ypač kai ji yra susijusi su tokiomis sąlygomis kaip medžiagų apykaitos disbalansas ar centrinės nervų sistemos būklė.

Tachipnėja prieš dusulį

Kaip pažymėta, tachipnėja yra terminas, vartojamas apibūdinti greitą, negilų kvėpavimo dažnį, tačiau nieko nepasako apie tai, ką žmogus jaučia. Sergant tachipnėja, žmogui gali labai trūkti oro, arba priešingai, jis gali visai nepastebėti kvėpavimo sunkumų.

Dusulys reiškiasensacijadusulys.

Dusulys gali atsirasti esant normaliam kvėpavimo dažniui, dideliam kvėpavimo dažniui arba mažam kvėpavimo dažniui. Tai taip pat gali pasireikšti tiek esant paviršutiniškam, tiek giliam kvėpavimo modeliui.

Priežastys

Yra ir fiziologinių tachipnėjos, ir patologinių priežasčių.

Fiziologinės priežastys

Fiziologinės būklės priežastys reiškia normalų organizmo atsaką, norint ištaisyti kitą būklę. Šiuo atveju būklė, tokia kaip tachipnėja, nėra nenormalus kūno atsakas, bet yra įprastas atsakas į kito tipo nenormalias būsenas ar disbalansą organizme.

Tachipnėją gali sukelti trys pirminiai fiziologiniai procesai:

• Kvėpavimo dujų pusiausvyros sutrikimas: mažas deguonies kiekis kraujyje (hipoksemija) arba padidėjęs anglies dioksido kiekis kraujyje (hiperkapnija) gali sukelti tachipnėją.
• Rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimas: tachipnėją gali sukelti rūgšties perteklius organizme arba sumažėjęs bazės kiekis organizme (sutrikusios rūgščių ir šarmų pusiausvyros pusiausvyrai). Kai kūnas pajunta, kad kraujo yra per daug rūgštinė (metabolinė acidozė), ji išpučia anglies dioksidą iš plaučių, bandydama atsikratyti kūno rūgšties.
• Karščiavimas: esant karščiavimui, tachipnėja yra kompensacinė, tai reiškia, kad kvėpavimas tampa greitesnis, kad pašalintų šilumą iš kūno.

Šiuose pavyzdžiuose tachipnėja nėra nenormali, o būdas, kuriuo organizmas kompensuoja kitą organizmo anomaliją, kad išlaikytų pusiausvyrą (homeostazę).

Patologinės priežastys

Priešingai nei fiziologinės priežastys, patologinė priežastis yra ta, kuri neatsiranda stengiantis atkurti kūno pusiausvyrą, ir iš tikrųjų veikia priešingai.

Pavyzdžiui, hiperventiliacija gali sukelti greitą paviršutinišką kvėpavimą, kuris vyksta ne kaip pastangos atkurti kūno pusiausvyrą, bet gali būti reakcija į nerimą ar baimę.

Sąlygos, kurios gali atsirasti tachipnėjoje

Dėl tachipnėjos gali pasireikšti įvairios sveikatos būklės. Pagal kategorijas gali būti:

• Su plaučiais susijusios: plaučių ligos gali sumažinti deguonies kiekį arba padidinti anglies dvideginio kiekį, o greitas kvėpavimas bando juos atkurti. Tai apima lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL), astmą, plaučių uždegimą, plaučių fibrozę, pneumotoraksą (sugriuvusį plaučius), plaučių emboliją ir kt.
• Susijęs su širdimi: tokios būklės kaip širdies nepakankamumas, anemija ar sumažėjęs skydliaukės kiekis gali sukelti širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčius, kurie savo ruožtu sukelia tachipnėją.
• Hiperventiliacija: tai gali atsirasti dėl skausmo, nerimo ar kitų sąlygų.
• Metabolinė acidozė: kai rūgšties kiekis kraujyje yra per didelis, kvėpavimo dažnis padidėja, kad išsiskirtų anglies dioksidas. Kai kurios to priežastys yra diabetinė ketoacidozė, pieno rūgšties acidozė ir kepenų encefalopatija.
• Su centrine nervų sistema susijęs: tachipnėją gali tiesiogiai sukelti smegenų anomalijos, tokios kaip smegenų navikai.
• Vaistai: Tokie vaistai kaip aspirinas, stimuliatoriai ir marihuana gali sukelti greitą paviršinį kvėpavimą.

Žmonėms, kurie yra hospitalizuoti, tachipnėja gali būti ženklas, kad vystosi plaučių uždegimas, ir dažnai pasireiškia anksčiau nei kiti akivaizdūs plaučių uždegimo požymiai.

Tachipnėja ir plaučių vėžys

Plaučių vėžys gali sukelti tachipnėją įvairiais būdais. Pažeidus plaučius, gali sutrikti normali deguonies ir anglies dioksido apykaita. Randai ant krūtinės, pavyzdžiui, atliekant plaučių vėžio operaciją, gali susilpninti gebėjimą atsikvėpti ir pritraukti deguonies.

Chemoterapijos sukelta anemija gali dar labiau pabloginti tachipnėją, nes deguoniui pernešti yra mažiau raudonųjų kraujo kūnelių, todėl bandant tai ištaisyti, kvėpavimas tampa greitesnis.

Diagnozė

Tachipnėjos diagnozė skirsis priklausomai nuo asmens amžiaus, kitų medicininių problemų, esamų vaistų ir kitų simptomų, tačiau gali apimti:

• Oksimetrija: norint nustatyti deguonies kiekį kraujyje, ant piršto gali būti uždėtas „spaustukas“.
• Arterinio kraujo dujos (ABG): Kraujo dujos matuoja deguonies lygį, anglies dioksido kiekį ir kraujo pH. PH gali būti naudingas vertinant medžiagų apykaitos sutrikimus. Jei pH yra žemas (acidozė), gali būti atliekami tyrimai, siekiant ieškoti tokių priežasčių kaip diabetinė ketoacidozė, pieno rūgšties acidozė ir kepenų problemos.
• Krūtinės ląstos rentgenograma: rentgeno nuotrauka krūtinėje gali greitai nustatyti kai kurias tachipnėjos priežastis, pavyzdžiui, sugriuvusį plaučius.
• Krūtinės kompiuterinė tomografija (KT). Krūtinės ląstos KT gali būti padaryta plaučių ligoms ar navikams ieškoti.
• Plaučių funkcijos testai: Plaučių funkcijos tyrimai yra labai naudingi ieškant tokių ligų kaip LOPL ir astma.
• Gliukozė: cukraus kiekis kraujyje dažnai atliekamas siekiant atmesti (arba patvirtinti) diabetinę ketoacidozę.
• Elektrolitai: Natrio ir kalio kiekis yra naudingas vertinant kai kurias tachipnėjos priežastis.
• Hemoglobinas: norint išsiaiškinti anemijos ir infekcijų požymius, gali būti atliekamas bendras kraujo tyrimas ir hemoglobinas.
• Elektrokardiograma (EKG): EKG gali ieškoti širdies priepuolio ar nenormalaus širdies ritmo įrodymų.
• VQ nuskaitymas: VQ nuskaitymas dažnai atliekamas, jei yra plaučių embolijos tikimybė.
• Smegenų magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Jei nerandama akivaizdžių tachipnėjos priežasčių, smegenų MRT gali būti naudinga pašalinant smegenų anomalijas (pvz., Navikus) kaip priežastį.
• Toksikologijos ekranas: yra daugybė receptinių, nereceptinių ir neteisėtų vaistų, kurie gali sukelti tachipnėją. Toksikologinis ekranas dažnai atliekamas avarinėse situacijose, jei nežinoma tachipnėjos priežastis.

Gydymas

Tachipnėjos gydymas pirmiausia priklauso nuo pagrindinės priežasties nustatymo ir pašalinimo.