Panikos sutrikimas sukelia pasikartojančius ir netikėtus panikos priepuolius ar stiprios baimės epizodus. Svarbu nedelsiant pasikalbėti su gydytoju, jei patiriate panikos priepuolius, kad galėtumėte gauti tinkamą diagnozę. Panikos priepuoliai gali reikšti, kad turite panikos sutrikimą ar kitą psichinę ar sveikatos būklę.
fizkes / Getty Images
Profesionalios peržiūros
Jūsų pirminės sveikatos priežiūros gydytojas gali atlikti panikos sutrikimų patikrą arba nukreipti jus į psichinės sveikatos specialistą, kuris specializuojasi šių tipų būklėse.
Jūsų diagnozės procesas gali apimti:
- Pateikti savo ligos istoriją ir dabartinius vaistus, kuriuos vartojate
- Turėti pilną fizinį egzaminą
- Kalbėti apie jūsų simptomus ir rūpesčius
- Turintis psichiatrinį įvertinimą
DSM-5 kriterijai
„Psichikos sutrikimų diagnostiniame ir statistiniame vadove“ (DSM-5) yra konkretūs panikos sutrikimo diagnozavimo kriterijai. Atrankos metu gydytojas naudos DSM-5 kriterijus.
DSM-5 panikos sutrikimo kriterijai yra šie:
- Netikėti ir pasikartojantys panikos priepuoliai
- Bent po vieno iš panikos priepuolių seka vienas ar daugiau mėnesių nerimauti dėl kito priepuolio ir pakeisti savo elgesį, kad būtų išvengta priepuolio.
- Kita sveikatos būklė, vaistai ir kitos medžiagos nesukelia panikos priepuolių
- Kitas psichikos sveikatos sutrikimas nesukelia panikos priepuolių
Panikos sutrikimo sunkumo matas
Vertinimo metu gydytojas taip pat gali naudoti suaugusiųjų panikos sutrikimo sunkumo matą. Testas yra klausimų serija, susijusi su jūsų elgesiu, mintimis ir jausmais dėl panikos priepuolių per pastarąsias septynias dienas.
Klausimai apima, jei turite:
- Jautė staigios baimės akimirkas
- Jaudinosi ar jaudiniesi dėl dar vieno panikos priepuolio
- Turėjau minčių apie blogus dalykus, nutikusius dėl panikos priepuolių
- Turėjo panikos priepuolio simptomų, tokių kaip lenktyninė širdis, prakaitavimas, kvėpavimo problemos ar drebulys
- Jautėsi įsitempęs ar ant krašto ir turėjo miego problemų
- Vengė situacijų, nes bijojo sulaukti dar vieno panikos priepuolio
- Palikote situacijas anksti, kad išvengtumėte panikos priepuolių
- Galvojo, praleido laiką ruošdamasis ar vilkino situacijas, kurios gali sukelti panikos priepuolius
- Naudojo blaškymąsi, kad nebūtų galvojama apie panikos priepuolius
- Reikėjo pagalbos kovojant su panikos priepuoliais
Atsakote į 10 klausimų atsižvelgdami į tai, kaip dažnai patiriate kiekvieną simptomą. Atsakymai į tai, kaip dažnai jaučiate jausmus, mintis ar elgesį, ir su jais susiję atsakymai:
- Niekada
- Retkarčiais
- Pusė laiko
- Daugiausia laiko
- Visą laiką
Gydytojas suras bendrą balą, susumavęs visus taškus. Bendras neapdorotas balas gali svyruoti nuo 0 iki 40. Aukštesnis balas reiškia, kad panikos sutrikimas yra sunkesnis.
Jums taip pat gali tekti atlikti šį testą ateityje pasibaigus diagnozės nustatymo procesui, kad jūsų gydytojas galėtų įvertinti, kaip progresuoja jūsų panikos sutrikimas ir ar gydymas padeda.
Laboratorijos ir bandymai
Gydytojas gali paskirti laboratorinius tyrimus, kad pašalintų kitas medicinines problemas, kurios gali sukelti panašius į panikos sutrikimą simptomus. Pavyzdžiui, kai kurios skydliaukės ir širdies ligos gali būti panašios į panikos priepuolį.
Jūs galite turėti:
- Kraujo tyrimai
- Šlapimo tyrimai
- Vaizdo bandymai
- Elektrokardiograma (EKG arba EKG)
Patikrinimas savarankiškai / namuose
Internete galite rasti daugybę savikontrolės testų, skirtų panikos priepuoliams ir panikos sutrikimams nustatyti. Nors namuose lengva atlikti šiuos vertinimus, jie nepakeičia oficialios gydytojo diagnozės.
Internetinis testas negali nustatyti tinkamos diagnozės, todėl vis tiek turite kreiptis į gydytoją. Be to, kai kurie testai gali būti netikslūs ir gali suteikti jums neteisingus rezultatus. Jūs neturėtumėte pasikliauti vien savikontrolės testu, kad pamatytumėte, ar turite psichinės sveikatos būklę.
Žodis iš „Wellwell“
Jei pasikartoja panikos priepuoliai, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją. Nors tai gali būti panikos sutrikimo požymis, simptomai gali būti panašūs į kitas sveikatos problemas, kurias reikia gydyti. Sveikatos priežiūros specialistas gali nustatyti, ar turite panikos sutrikimą, ar kitą sveikatos būklę.
Jums gali prireikti papildomų tyrimų, kad nustatytumėte simptomų priežastis. Diagnozės metu svarbu būti kantriam, nes simptomų priežasties nustatymas gali užtrukti.
Tinkamos diagnozės gavimas yra pirmas žingsnis link reikalingos priežiūros ir gydymo. Pasitarkite su savo gydytoju apie susirūpinimą ir, jei reikia, gaukite antrą nuomonę.
.jpg)
