Moksliškai imunokompetentingas reiškia tik tai, kad imuninė sistema veikia tinkamai ir kad organizmas prireikus sugeba sukurti tinkamą imuninį atsaką.
Asmuo gali būti imunokompetentingas arba turintis imunodeficito (kai imuninė sistema neveikia taip, kaip turėtų būti), bet ne abu tuo pačiu metu.
„PeopleImages“ / „Getty Images“Imuninė sistema
Visi organizmai sukūrė sudėtingą imuninę sistemą, apsaugančią nuo infekcinių ligų. Norint tinkamai veikti, organizmo imuninė sistema turi sugebėti atpažinti svetimus įsibrovėjusius (t. Y. Patogenus, tokius kaip bakterijos, virusai ir parazitai) ir siųsti gynėjus kovoti su įsiveržiančiu patogenu. Mūsų genai lemia, kokias specifines pašalines medžiagas mūsų imuninė sistema galės atpažinti ir atsispirti (o ne patogenams).
Kadangi ligos sukėlėjai gali greitai pasikeisti ir prisitaikyti, jie kartais gali išvengti imuninės sistemos aptikimo. Kai taip atsitiks, galite jaustis blogai, nubėgti ir sunkiai kovoti su liga, kuri užvaldė jūsų kūną.
Laimei, jūsų imuninė sistema turi daug skirtingų gynybos mechanizmų ir reakcijų, leidžiančių atpažinti ir neutralizuoti patogenus. Jūsų imuninė sistema gali reaguoti į patogenus dviem būdais:
- Ląstelių sukeltas imuninis atsakas, kai T-limfocitai (arba T-ląstelės - baltųjų kraujo kūnelių rūšis) vaidina pagrindinį vaidmenį atpažįstant ir prisijungiant prie tam tikrų ląstelių, tokių kaip virusu užkrėstos ląstelės, ląstelės su tarpląstelinėmis bakterijomis ir vėžinės ląstelės, turinčios naviką antigenai (antigenai yra baltymai, esantys ant patogenų).
- Humorinis B-limfocitų (arba B-ląstelių) ir plazmos ląstelių (baltųjų kraujo kūnelių, išskiriančių didelį kiekį antikūnų) imuninis atsakas apsaugo nuo bakterijų ir virusų kūno skysčiuose, „prisimindamas“ įsibrovėlius ir gamindamas antikūnus kovai jų (taip susikuriate imunitetą kai kuriems virusams, gavę vakciną nuo konkretaus viruso).
Kai T ląstelės ir B ląstelės susijungia su pripažintais antigenais, jos tampa visiškai imunokompetentingos.
Ką daryti, jei nesate imunokompetentingas?
Priešinga imunokompetentinga būsena yra imunodeficitas, imuninė kompetencija arba imuninės sistemos sutrikimas. Gali būti tam tikrų sutapimų atvejų, tačiau visi šie terminai apibūdina imuninę sistemą, kuri nevisiškai veikia, šiais būdais:
- Imunodeficitas: pavyzdžiui, ką tik gimęs berniukas, kurio imuninė sistema dar nevisiškai veikia, tačiau galbūt jam antikūnų perdavė mama.
- Imunologas nekompetentingas: pvz., Vėžiu sergantiems pacientams, kurių imuninė sistema neveikia arba neveikia. Gydytojai dažnai rekomenduoja skiepyti artimuosius ir artimus kontaktus tų, kurie serga imunine nekompetencija, dėl daugybės įprastų ligų.
- Imuninė sistema susilpnėjusi. Transplantuoti pacientai, vartojantys vaistus nuo atmetimo, kad jų kūnas neatmestų paaukoto organo, vadinami imuninės sistemos pažeidimais.
Pacientai, turintys bet kurią iš aukščiau išvardytų imuninės sistemos problemų, neturėtų gauti gyvų, susilpnintų vakcinų, nesvarbu, ar tai virusinė, ar bakterinė. Be to, inaktyvuotos vakcinos visapusiškai naudingos tik imunokompetentingiems pacientams.
Autoimuniniai sutrikimai
Pažeidus imuninę sistemą, gali būti rimtų pasekmių. Paprastai imuninė sistema reaguoja tik į įsibrovėlius (ne į paties žmogaus audinių antigenus), tačiau kartais imuninė sistema gali sutrikti ir nuskaityti paties kūno audinius kaip svetimus. Tai sukelia imuninei sistemai autoimuninę reakciją, kai ji gamina antikūnus (vadinamus autoantikūnais) arba imunines ląsteles, kurios puola paties kūno audinius.
Jei sukuriama pakankamai autoantikūnų, organizmas gali pažeisti audinius ir sukelti uždegimą, kuris yra autoimuninis sutrikimas. Daugumai žmonių susidaro tokie nedideli autoantikūnų kiekiai, kad autoimuninis sutrikimas neatsiranda. Kitiems jie gali virsti vienu iš daugelio autoimuninių sutrikimų, tokių kaip:
- Kapo liga
- Reumatoidinis artritas
- Hashimoto tiroiditas
- I tipo cukrinis diabetas
- Vilkligė
- Vaskulitas
Norint tinkamai diagnozuoti autoimuninius sutrikimus, reikės atlikti papildomus gydytojo tyrimus.