Kaip siejamas aukštas kraujospūdis ir aterosklerozė?

Aterosklerozė (dar vadinama aterosklerozine širdies ir kraujagyslių liga) yra specifinė arteriosklerozės rūšis; abu terminai dažnai vartojami pakaitomis. Yra daug rizikos veiksnių, kurie gali pasirodyti, kai žmogus serga ateroskleroze; viena iš tokių didelių įtakų yra hipertenzija (aukštas kraujospūdis), galinti pakenkti arterijoms ir apriboti kraujo tekėjimą į širdį bei kitus kūno organus ir audinius.

Hipertenzinė aterosklerozė gali sukelti insultą ar širdies priepuolį dėl užsikimšimo ar plyšimo. Geros naujienos yra tai, kad yra veiksmingų gydymo būdų, kurie gali sumažinti ir palaikyti normalų kraujospūdžio lygį, taip pat vaistų, kurie gali padėti sulėtinti aterosklerozės pagreitį.

„PeopleImages“ / „Getty Images“

Kas yra aterosklerozė?

Aterosklerozė, dar vadinama aterosklerozine širdies ir kraujagyslių liga, yra būklė, kai kaupiasi plokštelės, kurios formuoja nuosėdas arterijos sienelėje. Šis kaupimasis ilgainiui gali sutraukti ar užkemšti arteriją ir sumažinti kraujo tekėjimą.

Aterosklerozės simptomų dažnai nebūna tol, kol arterija tampa tokia siaura ar neužsikimšusi, kad nebegali tiekti pakankamo kraujo organams ir audiniams. Kai tai įvyksta širdyje, vėliau trūkstant pakankamos kraujotakos ir deguonies, gali ištikti širdies priepuolis.

Lėtinis (ilgalaikis) kraujospūdžio padidėjimas gali pagreitinti aterosklerozės išsivystymo procesą.

Aterosklerozė gali paveikti kitas kūno dalis

Aterosklerozė veikia ne tik širdį. Priklausomai nuo to, kurios arterijos yra paveiktos, rizikos veiksniai skiriasi. Pvz .:

• Arteris smegenyse: tai gali sukelti insultą arba trumpalaikį išemijos priepuolį (TIA).
• Apatinių galūnių ar pilvo arterijos: tai vadinama periferinių arterijų liga (PAD).
• Arterijos inkstuose: tai gali sukelti inkstų ligą arba inkstų nepakankamumą.

Simptomai

Aterosklerozinių širdies ir kraujagyslių ligų išorinių simptomų paprastai nėra tol, kol atsiranda kraujo tekėjimo okliuzija; kai yra arterijos užsikimšimas, simptomai paprastai yra:

• Krūtinės skausmas (krūtinės angina): krūtinės skausmas yra vienas pagrindinių įspėjamųjų širdies problemų požymių, tačiau ne visada rimtas. Jei jūsų krūtinės skausmą lydi pečių, kaklo ar žandikaulio skausmas, dusulys, pykinimas ir vėmimas, kaklo sustingimas ar tirpimas, tai gali būti širdies priepuolio požymis.
• Skausmas, mėšlungis ar raumenų silpnumas (nuo lengvo iki labai stipraus): tai gali pasireikšti kojoje, rankose ar kitose kūno vietose, kuriose atsirado užsikimšimas.
• Sumišimas ir silpnumas: tai gali būti veido nuleidimas, kalbos ar regėjimo problemos, galvos skausmas ir galvos svaigimas, kurie gali būti insulto ženklas.

Atkreipkite dėmesį, jei turite kokių nors širdies priepuolio ar insulto simptomų, nedelsdami kreipkitės į neatidėliotiną medicinos pagalbą (pavyzdžiui, skambinkite telefonu 911).

Hipertenzija ir aterosklerozė

Yra keletas susijusių procesų, kurie, kaip manoma, yra susiję su aterosklerozės vystymusi. Nors hiperlipidemija (didelis lipidų [riebalų] kiekis, pvz., Blogasis cholesterolis) paprastai laikomas pagrindiniu aterosklerozės priežastiniu veiksniu, hipertenzija (aukštas kraujospūdis) dažnai vaidina svarbų vaidmenį jai vystytis. Be to, daugybė hipertenziją sukeliančių veiksnių taip pat vaidina svarbų vaidmenį didinant cholesterolio kiekį kraujyje. Aukštas kraujospūdis taip pat yra pagrindinis veiksnys:

• Širdies liga
• Staigi mirtis
• Insultas
• Stazinis širdies nepakankamumas
• Inkstų (inkstų) nepakankamumas

Dėl neigiamo hipertenzijos poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai padidėja įtampa arterijų sienose, kuriai būdingas endotelio (vidinio arterijos sluoksnio) sustorėjimas, taip pat poveikis arterijos raumenų sluoksniui ir susiaurėjimas. mažesnių arterijų. Šis fizinis stresas sustiprina ir pagreitina aterosklerozę (ypač širdyje ir smegenyse).

Kai arterijos susiaurėja, pradeda kauptis riebalai, cholesterolis ir kitos medžiagos (vadinamos plokštelėmis). Šis procesas, vykstantis laikui bėgant, vadinamas ateroskleroze.

Vis daugėja mokslinių įrodymų, kurie nustato, kad aterosklerozė pirmiausia yra uždegiminė liga. Manoma, kad padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje aktyvina uždegiminį atsaką.

Nors hipertenzija laikoma aterosklerozės išsivystymo rizikos veiksniu, tikslus mechanizmas, kaip aukštas kraujospūdis gali sukelti aterosklerozės vystymąsi, nėra labai gerai suprantamas.

Šiandien mokslininkai atskleidžia informaciją, kuri rodo, kad šios dvi ligos esybės (hipertenzija ir aterosklerozė) turi bendrus mechanizmus. Pavyzdžiui, abi ligos veikia endotelį (arterinių kraujagyslių gleivinę), kuris yra pagrindinė anatominė sritis, kurioje vyksta ligos procesas.

Norint sužinoti daugiau apie hipertenzijos ir aterosklerozės ryšį, reikia atlikti daugiau tyrimų.

Hipertenzijos ir aterosklerozės spiralinis poveikis

Aterosklerozė gali būti hipertenzijos pasekmė, tačiau, atsiradus aterosklerozei, hipertenzija beveik visada pablogės. Šis priežasties ir pasekmės ryšys paprastai turi spiralinį poveikį.

Diagnozė

Hipertenzijos diagnozė nebūtinai reiškia, kad asmuo serga ateroskleroze. Tačiau jei hipertenzija ilgą laiką nebuvo diagnozuota arba negydoma, tai gali nulemti asmens susirgimą ateroskleroze.

Aukšto kraujo spaudimo diagnostika

Kai kraujospūdžio rodiklis yra mažesnis nei 120/80 mm Hg, tai rodo, kad žmogus neturi hipertenzijos.

Asmeniui diagnozuojama hipertenzija, kai kraujospūdis yra didesnis nei 129 mmHg sistolinis (didžiausias skaičius) ir daugiau kaip 80 mmHg diastolinis (apatinis).

Aukšto kraujospūdžio rodmenų rezultatai turi būti nuoseklūs, nes kraujospūdis paprastai svyruoja aukštyn ir žemyn priklausomai nuo aktyvumo ir kitų veiksnių. Todėl norint nustatyti aukšto kraujospūdžio diagnozę, yra specifiniai, iš anksto nustatyti parametrai, nurodantys, kiek kartų aukšto kraujospūdžio rodmenys turi būti aukšti.

Yra dvi hipertenzijos kategorijos, įskaitant:

• 1 etapas: sistolinis slėgis nuo 130 mm Hg iki 139 mm Hg arba diastolinis slėgis nuo 80 mm Hg iki 89 mm Hg.
• 2 etapas: sistolinis slėgis viršija 140 mm Hg arba diastolinis slėgis viršija 90 mm Hg.

Neapdorotas aukštas kraujospūdis 140/90 padidina aterosklerozės riziką - du ar tris kartus.

Diagnostiniai testai

Aterosklerozės diagnostiniai tyrimai apima:

Fizinis egzaminas: Fizinio egzamino metu jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas ieškos blogos kraujotakos požymių, tokių kaip:

• Silpnas (arba jo nėra) pulsas, esantis po užblokuota ar susiaurėjusia arterijos sritimi
• Atvėsusi, blyški ar melsva apatinių galūnių oda
• Sumažėjęs rankos ar kitos srities kraujospūdis, kurį veikia kraujotakos praradimas
• Garsiniai garsai, vadinami „bruitais“, virš pažeistos arterijos. Paprastai tai būna užsikimšusiose kaklo, pilvo ar kirkšnies arterijose.

Kraujo tyrimai: Kai kurie laboratoriniai tyrimai gali parodyti aterosklerozės riziką, net jei asmeniui nėra simptomų. Tai gali apimti tokius rodiklius kaip didelis cholesterolio kiekis ar padidėjęs HbA1c lygis (testas, rodantis, kad asmuo turi prediabetą ar diabetą). Gali būti tikrinamas gliukozės (cukraus) kiekis kraujyje, taip pat kiti laboratoriniai tyrimai, kurie gali reikšti aterosklerozės galimybę.

Elektrokardiograma (EKG arba EKG): tyrimas, kurio metu nustatomas širdies ritmas, dažnis ir veikla, naudojant elektrodus, pritvirtintus prie rankų, kojų ir krūtinės. Šis testas parodo, ar žmogų anksčiau patyrė širdies smūgis, ar jį šiuo metu ištiko. Šis testas negali būti naudojamas numatant būsimą širdies smūgio riziką.

KT ar MRT angiografija: tai yra vaizdo tyrimai, kurių metu reikia padaryti nuotraukų seriją kūno viduje skirtingais kampais. Vaizdai rodo labai išsamią informaciją apie skirtingas kūno dalis. Aterosklerozei diagnozuoti atliekama širdies tomografija, siekiant įvertinti kalcio nuosėdų buvimą. Prieš procedūrą nuryjami dažai, kad būtų galima aiškiai matyti organus ar audinius.

MRT: vaizdo tyrimas, apimantis stiprius magnetinius laukus ir radijo bangas, kad būtų sukurti išsamūs vaizdai; diagnozuojant aterosklerozę, MRT naudojamas atskirti pagrindinius aterosklerozinės plokštelės komponentus. MRT taip pat gali būti naudojamas arterijos sienos skersmeniui matuoti.

Širdies kateterizavimas (širdies katilas arba širdies katilas): procedūra, naudojant ploną tuščiavidurį vamzdelį (kateterį), kuris įkišamas į didelę kraujagyslę, vedančią į širdį. Tai leidžia diagnostikos specialistui nustatyti užblokuotas arterijas, atliekant rentgeno nuotraukas, naudojant kontrastinius dažus, įpurškiamus per kateterį (procedūra vadinama angiografija).

Doplerio ultragarsas: specialus prietaisas naudojamas kraujospūdžiui matuoti įvairiose palei rankas ir kojas dalyse, siekiant įvertinti bet kokio užsikimšimo sunkumą ir įvertinti, kaip kraujas teka arterijomis.

Širdies streso testas: testas, skirtas nustatyti kraujo tiekimą vainikinėse arterijose, kai širdis dirba (vaikščiojant ant bėgimo takelio). Šis testas kartais vadinamas pratimu ar bėgimo takeliu. Širdies streso testas gali būti naudojamas diagnozei nustatyti, arba jis taip pat gali būti užsakytas, kai sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas nori rekomenduoti, koks mankštos lygis jums tinka.

Echokardiograma ar branduolio tyrimas: tai leidžia geriau nustatyti širdies ligas. Jei yra arterijų užsikimšimų, EKG, echokardiogramoje ir (arba) branduoliniame tyrime parodomi būdingi nukrypimai, todėl gydytojas gali nustatyti vainikinių arterijų ligos diagnozę.

Gydymas

Nors aterosklerozės išgydyti nėra, galima padaryti daug dalykų, kurie padės sulėtinti ligos progresą. Bendras prevencinis tikslas yra užkirsti kelią rimtam arterijų susiaurėjimui, vėliau užkirsti kelią gyvybiškai svarbių organų pažeidimams.

Gydant aterosklerozę, svarbūs vaistai kraujospūdžiui ir mažesniam cholesterolio kiekiui kontroliuoti.

Cholesterolio kiekį mažinantys vaistai

Dažniausiai vartojami vaistai cholesterolio kiekiui mažinti vadinami „statino vaistais“. Jie veikia kontroliuodami cholesterolio gamybą kepenyse. Manoma, kad statinai taip pat turi priešuždegiminių savybių, kurios gali padėti sumažinti arterijų uždegimą. Statinų vaistų pavyzdžiai:

• Lovastatinas („Mevacor“)
• Simvastatinas (Zocor)
• Pravastatinas (Pravacholis)
• Fluvastatinas (Lescol)
• Atorvastatinas (Lipitor)
• Rosuvastatinas (Crestor)

Antihipertenzinė terapija

Yra daug įvairių vaistų, gydančių hipertenziją. Kiekvienas tipas yra diferencijuojamas pagal savo kategoriją. Kai kurie įprasti antihipertenzinių vaistų tipai yra šie:

• Diuretikai: tai padeda inkstams pašalinti vandenį ir natrį iš organizmo. Tada sumažėja kraujo tūris, todėl širdyje skystėja mažiau skysčių aplink kūną; tai savo ruožtu mažina kraujospūdį.
• AKF inhibitoriai: tai neleidžia inkstams sulaikyti natrio ir vandens metodu, kuris dezaktyvuoja fermentą, vadinamą „angiotenziną konvertuojančiu fermentu“. Dėl to dezaktyvuojamas hormonas, vadinamas angiotenzinu II. Žinoma, kad angiotenzinas II kelia kraujospūdį, sukeldamas vandens ir natrio susilaikymą, tuo pačiu sutraukdamas arterijas.
• Angiotenzino receptorių blokatoriai (ARB): šie blokuoja hormoną angiotenziną II ir neleidžia hormonui skatinti druskos ir vandens susilaikymo, taip pat nesusiaurinti arterijų.
• Kalcio kanalų blokatoriai: tai lėtina kalcio judėjimą į širdies lygiųjų raumenų ląsteles ir vainikines arterijas; tai sukelia arterijų išsiplėtimą, todėl sumažėja kraujospūdis.
• Adrenerginių receptorių blokatoriai: Šie vaistai veikia neleisdami neuromediatoriams prisijungti prie ląstelių ir stimuliuodami širdį ir kraujagysles. Periferinių adrenerginių receptorių blokatoriai yra suskirstyti į dvi pagrindines grupes: beta blokatorius ir alfa blokatorius.

Kitos intervencijos

Nors nuo aterosklerozės dar nėra vaistų, be vaistų vartojimo yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad sulėtintumėte ligos progresavimą. Nustatyta, kad gyvenimo būdo pokyčiai gali sulėtinti aterosklerozės progresavimą:

• Mesti rūkyti: tai yra vienas įtakingiausių gyvenimo būdo pokyčių, kuriuos galite padaryti.
• Sveiko svorio palaikymas: kūno riebalai, ypač aplink pilvą, buvo siejami su padidėjusiu cholesterolio ir trigliceridų kiekiu.
• Valgyti sveiką mitybą: valgyti ryškiaspalvius vaisius ir daržoves bei vengti sočiųjų ir trans-riebalų yra pagrindinė taisyklė. Nesveikus riebalus pakeiskite mononesočiaisiais riebalais (pvz., Alyvuogių aliejumi) ir kitais sveikais riebalais, tokiais kaip riebalai avokaduose, riešutuose ir kt. Baltymų šaltiniai turėtų būti iš liesos mėsos (pavyzdžiui, vištienos be odos) ir žuvies, ypatingą dėmesį skiriant žuvies ir augalų baltymų šaltinių (pavyzdžiui, ankštinių augalų) valgymui.
• Reguliariai sportuokite: prieš pradėdami bet kokio tipo mankštos programą, būtinai pasitarkite su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.

Žodis iš „Wellwell“

Paimimas yra nepamiršti, kad geriausias aterosklerozės būdas yra prevencinės priemonės, tokios kaip:

• Reguliarūs vizitai su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju (įskaitant reguliarų kraujospūdžio, cholesterolio lygio stebėjimą ir kitus stebėjimus)
• Išrašytus vaistus vartokite tiksliai taip, kaip nurodė jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas
• Normalaus kraujospūdžio palaikymas (žemesnis nei 120/80)
• Laikydamiesi gydytojo nurodymų dėl įprastos mankštos
• Sveika mityba
• Mesti rūkyti
• Venkite alkoholio vartojimo

Atkreipkite dėmesį, jei turite aukštą kraujospūdį, ypač kartu su padidėjusiu cholesterolio kiekiu, svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, kaip patariama. Apie simptomus ar sveikatos pokyčius būtinai nedelsdami praneškite.