Pasienio asmenybės sutrikimas (BPD) yra būklė, turinti įtakos žmogaus gebėjimui reguliuoti emocijas, o tai gali sukelti santykių problemas ir impulsyvumą. BPD diagnozuojama pagal kriterijus, išdėstytus Diagnostikos ir statistikos vadove (DSM-5). Norint diagnozuoti BPD, turi būti įvykdyti penki iš devynių kriterijų.
Tik kvalifikuotas ir kvalifikuotas psichinės sveikatos specialistas gali nustatyti ribinį asmenybės sutrikimą, tačiau yra tam tikrų klausimų, kuriuos galite užduoti sau, jei manote, kad ši liga gali pasireikšti jums ar artimam žmogui.
Catherine McQueen / „Getty Images“
Pasienio asmenybės sutrikimo namuose testas
Kaip laikyti testą
Jei atsakysite „taip“ į penkis ar daugiau iš šių devynių klausimų, pasitarkite su psichinės sveikatos specialistu. Šis testas neturėtų būti naudojamas kaip savidiagnostikos priemonė.
1. Ar jūs nuolat bijote būti apleistas?
BPD sergantis asmuo gali rodyti siautulingas pastangas, kad išvengtų įsivaizduojamo ar realaus palikimo. Jie gali greitai užmegzti santykius ir greitai juos nutraukti dėl baimės būti apleisti.
2. Ar turite nestabilių ir chaotiškų santykių istoriją?
BPD sergantis asmuo dažnai rodo intensyvių ir nestabilių santykių modelį. Jie gali pakaitomis:
- Idealizavimas: ypatingos meilės, artumo ir garbinimo sukūrimas.
- Devalvavimas: sukelia didžiulį pyktį ar neapykantą.
BPD taip pat sukuria skilimą, o tai reiškia, kad jie mato daiktus juodus ar baltus ir tuo pačiu metu negali turėti priešingų minčių. Visa tai gali pasireikšti tokiu elgesiu kaip ambivalencija, vengimas ir užimtas prisirišimas romantiniuose santykiuose.
3. Ar jus apima visuotinis jausmas, kad nežinote, kas esate ar kuo tikite?
Dažnas yra nestabilus savęs vaizdas ar savęs jutimas, kuris gali turėti įtakos žmogaus nuotaikai ir santykiams. BPD tapatybės sutrikimas gali sukelti asmeniui prieštaringus įsitikinimus, elgesį ar vertybes.
Tapatybės sklaida pasireiškia kaip problemos suprasti, kas tu esi, palyginti su kitais žmonėmis. Tai gali sukelti santykių ribų problemas.
4. Ar jus skatina impulsai, kurie, jūsų manymu, gali jus įskaudinti?
Impulsyvumas ar polinkis daryti viską negalvojant pirmiausia gali sukelti neapgalvotą elgesį. BPD atveju impulsyvumas turėtų būti bent dviejose srityse, kurios laikomos savaime žalojančiomis. Keletas impulsyvumo pavyzdžių:
- Neatsakingas vairavimas
- Išlaidos
- Neapsaugotas seksas
Ar tai gali būti bipolinis sutrikimas?
Jei atsakysite „taip“ į penkis ar daugiau iš šių devynių klausimų, pasitarkite su psichinės sveikatos specialistu. Šio tyrimo metu negalima nustatyti medicininės diagnozės.
5. Ar pasielgėte taip, kad nusižudytumėte, ar tyčia pakenkėte sau?
Savęs žalojimas apima pasikartojančius bandymus nusižudyti ir grasinimus. Savižudybių ir savižudiškų savęs sužalojimų dažnis yra didesnis tarp žmonių, sergančių BPD. Taip pat gali atsirasti savęs žalojimas, kuris gali apimti:
- Pjaustymas
- Įkandimas
- Mėlynės
- Dega
- Trenkimas galva
Kada ieškoti skubios pagalbos
Jei turite minčių apie savižudybę, paskambinkite į Nacionalinę savižudybių prevencijos tarnybą telefonu 1-800-273-8255 ir pasikalbėkite su apmokytu patarėju. Jei jums ar jūsų artimiesiems gresia tiesioginis pavojus, skambinkite pagalbos numeriu 911.
6. Ar esate labai reaktyvus ir greitai ir intensyviai keičiate nuotaiką?
BPD gali sukelti intensyvius nuotaikos pokyčius ir nestabilumą emocijose. Nuotaika gali greitai, dažnai ir intensyviai keistis. Tai vadinama afektiniu nestabilumu ir priverčia žmogų judėti pirmyn ir atgal tarp:
- Euforija: intensyvi laimė
- Disforija: nepasitenkinimas ir neramumas
Suprasti nuotaikos svyravimus
BPD sergančių žmonių nuotaikos svyravimai skiriasi nuo sergančių bipoliniu sutrikimu tuo, kad pastarieji dažnai įvyksta per kelias valandas, o ne savaites ar mėnesius. Premenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDD) taip pat būdingas nuotaikos pokyčiais.
7. Ar jaučiate tuštumos jausmą, kurio negalite supurtyti?
BPD viduje gali sukelti lėtinį tuštumos jausmą. Tai skiriasi nuo iškreipto ir nestabilaus savęs įvaizdžio. Jis taip pat atskiras nuo beviltiškumo ir vienišumo jausmo.
Vieni tai apibūdina kaip savijautos stoką, kiti mano, kad tai nesugebėjimas įtvirtinti teigiamų minčių ir išgyvenimų.
8. Ar esate linkęs įsiutinti ar negalite suvaldyti savo temperamento?
Gali kilti problemų suvaldant pyktį ir patiriant intensyvų pyktį. Pyktį dažnai skatina:
- Per didelis jautrumas
- Staigus reaktyvumas
- Greiti emocijų pokyčiai (emocinis labilumas)
- Nesveikas atrajojimas
Tolimiausiame spektro gale kai kuriems BPD sergantiems žmonėms pasireiškia psichozės elgesio požymiai. Tai gali apimti haliucinacijas, kurios paprastai būna žmonėms, kuriems diagnozuoti psichoziniai sutrikimai.
Smurtinio elgesio dekodavimas
Nors BPD sergantys žmonės dažnai vaizduojami kaip smurtaujantys, jie neigiamas emocijas linkę nukreipti į vidų. Priešingai, asocialiam asmenybės sutrikimui būdingas emocijų eksternalizavimas ir didesnis polinkis į fizinius protrūkius.
9. Ar streso metu esate paranojiškas ar uždarytas?
Paranoidinis mąstymas gali pasireikšti, ypač streso metu, ir priversti žmogų bijoti kitų. Taip pat gali pasireikšti sunkūs disociaciniai simptomai. Atsiribojimas reiškia jausmą, kad esate ne savo kūne ir praradote tapatumo jausmą. Tai taip pat gali sukelti emocijų blankumą.
Ką daryti
Klinikinėje aplinkoje BPD diagnozei nustatyti paprastai pakanka penkių iš devynių kriterijų.Įvertinus situaciją, į rezultatus reikia elgtis atsargiai ir nelaikyti diagnostiniais.
Jei atsakysite „taip“ į penkis ar daugiau aukščiau išvardytų klausimų, turėtumėte apsvarstyti galimybę pasikalbėti su kvalifikuotu psichinės sveikatos specialistu. Net jei surinkote mažiau balų, vis tiek turėtumėte apsvarstyti galimybę kreiptis pagalbos, jei dėl savo elgesio ar minčių nuolat kyla kančių ar blogėja jūsų gyvenimo kokybė.
BPD sergantiems žmonėms yra gydymo būdų, kurie gali sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Be to, tyrimai rodo, kad bendras remisijos lygis tarp žmonių, gydomų BPD, gali būti didelis, o simptomai laikui bėgant gali pagerėti.
.jpg)
